Sietle įsikūrusios tarpautinės kompanijos – lėktuvų gamintoja „Boeing“, programinės įrangos gigantė „Microsoft“, kavinių tinklo „Starbucks“ vadovų štabas, kompiuterių milžinė IBM – yra gana veiksmingas krizės priešnuodis, tačiau ekonomikos nuosmukio ir jos neišvengė.

Ištuštėję prekybos centrai, iškabos „Išnuomojama“ ant biurų pastatų sienų, pustuštės kavinės – tai tik keletas rececijos iliustracijų.  Skaudžiausi krizės kirčiai atsiskleidžia apsilankius maisto banke, vienoje iš daugybės labdaros organizacijų, siekiančių padėti skurdžiausiai gyvenantiems. Per pastaruosius metus maisto banko klientų skaičius padidėjo mažiausiai trečdaliu. Tarp jų – ne tik emigrantai iš Azijos ar Lotynų Amerikos, bet ir darbą išsaugoję kostiumais vilkintys  žmonės, šiaip ne taip sukrapštantys pinigų įmokai už butą, bet stokojantys lėšų maistui. Juos irgi vilioja du kartus per savaitę dalijamas maisto davinys – kelios bulvės, vaisiai, kruopos ar ryžiai, mėsa, žuvis ir konservai.

Tačiau krizės kontūrai išblunka savaitgaliais. Pike Market – senasis Sietlo turgus – šeštadienio rytą užlieja spalvų, kvapų ir garsų mišiniu. Turguje aidi šviežios žuvies pardavėjų skanduotės, o akys raibsta nuo margaspalvių gėlių ir daržovių jūros. Gėlių pardavėjai užima kone trečdalį turgaus ir tik retas atsispiria pagundai nusipirkti didžiulę puokštę vos už penkis dolerius.

Čia pat vieną kitą dolerį iš lankytojų bando išvilioti fokusininkai, gatvės muzikantai ir cirko artistai. Šiuolaikškų dangoraižių fone informacinių technologijų mekoje toks viduramžiškas spektaklis atrodo gana netikėtai.

Spike Market užklumpa spalvų, garsų ir kvapų mišiniu

Pike Market yra ir garsiausio pasaulyje „Starbucks“ kavinių tinklo gimtoji vieta. Čia 1971 metais trys partneriai – anglų kalbos ir istorijos mokytojai bei rašytojas – atidarė pirmąją „Starbucks“ kavinę. Dabar „Starbucks“ tinklas veikia 49 šalyse ir turi daugiau nei 16 tūkstančių kavinių.

Tačiau tikrasis Sietlo sinbolis yra „Space Needle“ (Kosmoso adata) – apžvalgos bokštas, pastatytas 1962 metais pasaulinei parodai. 184 metrų aukščio bokšte įrengta apžvalgos aikštelė ir restoranas.

Gatvės muzikantas prie pirmosios “Starbucks” kavinės

Tarp Ramiojo vandenyno įlankos ir Vašingtono ežero įsispraudusiame Sietle didžiausias galvos skausmas – erdvės stoka ir transporto grūstys. Įlankos pakrante driekiasi ilgiausias pasaulyje dviaukštis automobilių viadukas. Sietlo savivaldybė aštuonerius metus kovoja dėl valstijos ir federalinės valdžios paramos nugriauti per žemės drebėjimą nukentėjusį viaduką ir iškasti transporto tunelį. Tačiau didžiausias tunelio šalininkas dabartinis miesto meras pralaimėjo rinkimus jau pirmajame ture, o jo kėdę netrukus užims naujas miesto vadovas. Lapkričio pradžioje vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis du politikos naujokai, kurių vienas yra aršus tunelio priešininkas.

Tarp įlankos įsispraudęs miestas auga į viršų, bet ne į plotį

Apie lietuvių pėdsakus buvusiame angliakasių miestelyje byloja lietuviškos pavardės ant antkapių, įrašai vietos muziejuje apie tautiečiams priklausiusę smuklę ir netgi angliakasių streiką menantis plakatas, kuriame reikalavimai rūpintis darbuotojų saugumu įrašyti ir lietuviškai.

Roslyno kapinės unikalios – jos susideda iš keletos mažų kapinaičių, kuriose palaidoti tik vienos tautybės žmonės – serbai, italai, kroatai, lenkai, lietuviai. Lietuviškoji kapinių dalis išsiskiria iš aplinkinių – didžiulis neseniai pastatytas paminklas, nauja tvora ir tvarkingos kapavietės.

„Prieš trejus metus su šeima važiavau pro Roslyną. Buvau girdėjęs apie šias kapines, todėl atviliojau savo žmoną jų apžiūrėti. Vaizdas pribloškė – kapinaitės buvo labai apleistos“,- pasakojo Vilius Žalpys, Portlando lietuvių bendruomenės pirmininkas. Už surinktas aukas buvo pastataytas paminklas, skirtas šimtosioms šių kapinių metinėms. Roslyno kapinės yra įtrauktos į JAV nacionalinių istorijos vertybių sąrašą.

Roslyno miestelis buvo įkurtas 1882 metais, pradėjus eksploatuoti anglies kasyklas. Geriausiais laikais, trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje, čia gyveno 4000 žmonių. Dabar – kiek daugiau nei tūkstantis. Šachta jau uždaryta keletą dešimtmečių, o Roslynas savo ateitį sieja su turizmo verslu.

Lietuviai į Roslyną atsikraustė nuo pat miestelio įkūrimo pradžios kartu su emigrantais iš kitų Rytų Europos šalių. Roslyne ir jo apylinkėse ir dabar galima surasti lietuvių palikuonių, tačiau kalbančių lietuviškai beveik neliko.

Tačiau toks požiūris į eismo saugumą jau praeitis. „Tobulinti vairuotojus ir keleivius saugančias technologijas svarbu, bet atėjo laikas keisti požiūrį. Automobilių gamintojai turi ieškoti būdų ne kaip sumažinti skaudžias avarijų pasekmes, bet kaip išvengti avarijų“,- prieš keletą metų vieno interviu metu pareiškė „Volvo“ kompanijos atstovas. Ir jis galvoje turėjo daugiau nei ABS, 1978 metais sukurtą stabdžių antiblokavimo sistemą, kuri plačiai automobiliuose pradėta montuoti nuo 1990-ųjų.

„Volvo“ netrukus pateikė keletą paprastų, bet naudingų patobulinimų. Pavyzdžiui, šalia šoninio galinio vaizdo veidrodėlio įrengta lemputė, kuri pradeda mirkčioti, jei šalia važiuoja kitas automobilis. Tokia paprasta sistema padeda išvengti dažnų avarijų, kai persirikiuodamas į kitą juostą vairuotojas nepastebi vadinamojoje „akloje zonoje“ atsidūrusio kito automobilio. Tačiau sistema erzina, jei važiuoji vingiuotu keliu, nes sensoriai reaguoja į pakelės medžius ir kelio ženklus.

Automobilių gamintojai sukūrė net keletą technologijų, apsaugančių nuo susidūrimo su priešais važiuojančiu ir greitai stabdančiu automobiliu. Jei priekyje važiuojantis automobilis staigiai stabdo, naujausiose „Volvo“ modeliuose apie pavojų įspėja šviesos ir garso signalai. „Audi“, taip pat ir kiti gamintojai, sukūrė sistemas, kurios pačios pavojingose situacijose pristabdo automobilį.

Parkavimosi davikliai ir galinio vaizdo kameros yra tikra palaima didmiesčių gyventojams, kuomet reikia automobilį įsprausti siaurame senamiesčio kieme ar sausakimšoje prekybos centro aikštelėje. Tačiau tai jau irgi praeitis. Kamerų ir daviklių sistema naujuose „Mercedes“ automobiliuose išmatuoja parkavimo vietos erdvę ir pataria vairuotojų, kaip tiksliai pastatyti automobilį. Kiti gamintojai žengia dar toliau – automobilis pats įvažiuoja į jam skirtą vietą. Apima keistokas jausmas, kai reikia pakelti rankas nuo vairo ir nukelti kojas nuo pedalų, o mašina pati preciziškai įvažiuoja į jai skirtą vietą.

Kai kurie gamintojai montuoja daviklius, kurie tamsiu paros metu pastebi pėsčiuosius arba seka, kad automobilis nekirstų ištisinės kelio linijos. Jei mašina artėja prie ištisinės linijos, vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu, o kritiniu atveju automobilis pats pasuka vairą. Tokia sistema drausmina įžūlius vairuotojus arba pažadina užsnūdusius prie vairo. Žinoma, sistema bus bejėgė, jei kelių priežiūrai skiriama per mažai lėšų ir linijos yra išblukusios.

Tačiau visos šios sitemos turi esminį trūkumą – vairuotojai tampa mažiau dėmesingi. O būti tik keleiviu prie automobilio vairo irgi yra mirtinai pavojinga.

2. Statistinis vilniečio dviratis turi bent 21 pavarą, pagamintas žinomo gamintojo, pirktas „pas Umarą“. Olando statistinis dviratis – juodas senas anonimas.

3. Amsterdame dviračiai „žalesni“, nes žibintui energiją gamina prie rato pritvirtintas generatorius. Vilniečiai pirmenybę teikia žibintams su baterijomis.

4. Amsterdame dviratininkai bara pėsčiuosius, einančius dviračių taku. Vilniuje dviratininkai yra barami pėsčiųjų, kad važiuoja dviračių taku.

5. Amsterame dviračio ratas rakinamas prie dviračio rėmo. Vilniuje dviratis rakinamas prie medžio, o dviratininkas vis tiek budi šalia.

6. Amsterdame dviratininkai važinėja nenutrūkstančiu dviračių takų tinklu. Vilniuje ant dviračių takų savivaldybė stato kliūtis (pavyzdžiui, klombos po Žirmūnų tiltu).

7. Amsterdame dviratininkų neišbaido lietus.

Kraupiausiai įspūdingiausias pavyzdys – Blankenberge miestelis, vienas iš keliolikos nedidelių kurortų, išsidėsčiusių vos 70 kilometrų ilgio Belgijai priklausančioje Šiaurės jūros pakrantėje.

Dvylikaaukščių betono monstrų virtinė driekiasi kone du kilometrus, tarsi Didžioji kinų siena atitverdama nuo jūros likusią miesto dalį. Panašus vaizdas ir daugelyje kitų Belgijos kurortų. Natūrali gamta ir grakščios balto smėlio kopos dar išlikusios sparčiai vienas prie kito artėjančių kurortų prieigose.

Įsigyti „antruosius namus“ ankštame šalies pajūryje – kiekvieno prakutusio belgo garbės reikalas. Daugiau kaip du kartus už Lietuvą plotu mažesnėje Belgijoje gyvena per 10 milijonų žmonių.

35 kvadratinių metrų ploto butas pajūryje kainuoja nuo pusės milijonų litų. Su vaizdu į jūra – apie milijoną.

Valanda kelio pietų kryptimi ir jau atsiduri Prancūzijoje. Sausakimšą Belgijos pajūrį keičia nedidelės sodybos ir šieno ritiniai ant jūros kranto. Charmant!

Blankenberge dvylikaaukščių betoninių daugiabučių eilė driekiasi du kilometrus

Paplūdimyje stovintys sandėliukai skirti poilsiautojų gultams ir skėčiams saugoti.

Blankenberge įžymybė – tiltas į jūrą su pramogų centru

Tarp kurortų – laukinės gamtos likučiai.

Prancūzijos pajūryje – ramybė ir kaimiška idilė.

Kolorade įsikūrusiai „Crocs“ kompanijai JAV spauda pranašauja bankrotą – įmonė pernai patyrė 185 milijonus dolerių nuostolių, darbo neteko 2000 žmonių. Tikrą avalynės revoliuciją sukėlusios bendrovės likimas paaiškės iki rugsėjo, kai reikės atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau  ekspertai tvirtina, kad turi įvykti stebuklas, jog kompanija nenuskęstų.

„Crocs‘ai“ pasirodė 2002 metais ir tapo tikru amerikietiškos svajonės pavyzdžiu. Sukurti vandens sporto entuziastams, spalvoti kaliošai netrukus užkariavo viso pasaulio širdis. Juos dėvėjo buvęs JAV prezidentas George W. Bushas, aktoriai Jackas Nicholsonas ir Alas Pacino,  „Aerosmith“ lyderis Stevenas Tyleris.„Crocs‘ai“ sulaukė ir mados kritikų atakų. Jie dar galėjo susitaikyti su spalvotos gumos epidemija paplūdimiuose, bet „Crocs‘ai“ buvo pradėti derinti su kostiumais ir paplito po gatves, biurus bei įžymybių vakarėlius.

Galiausiai „Crocs‘us“ pražudė tai, kas buvo jų stiprioji pusė – milžiniškas populiarumas ir ilgaamžiškumas. Kompanija sparčiai plėtėsi reaguodama į milžiniškai augančią paklausą, tačiau pasaulyje prasidėjo krizė. Kas sunkiais laikais išlaidaus antrai porai kaliošų, jei pirmoji dar nesusidėvėjo ?

Kompanijos „Crocs“ komentaras

„Mes susidūrėme su sparčios plėtros sukeltais sunkumais“, – tvirtino „Crocs“ kompanijos vadovas Johnas Duerdenas. „Crocs“ ėmėsi įvairių veiksmų situacijai stabilizuoti, darbą pradėjo nauja vadovų komanda JAV ir Europoje. Per pirmąjį metų ketvirtį „Crocs“ sumažino skolas 12 procentų iki 19,8 mln. JAV dolerių. „Aš tikiu kompanijos ateitimi ir laukiu ištikimų klientų, prekybininkų, investuotojų ir darbuotojų paramos“,– sakė Robinas Akeroydas, „Crocs Europe“ generalinis direktorius.

Tačiau Turkija yra kur kas daugiau nei populiarūs pajūrio kurortai. Kad dar vienos atostogos neprabėgtų anapus milžiniško viešbučio tvoros, siūlome penkias vietas, vertas įtraukti į atostogų Turkijoje maršrutus.

Stambulas

Jei vaikštinėsite arti turistų lankomų objektų, prie jūsų būtinai prisiklijuos vietinis jaunuolis ir neprašomas ims pasakoti apie Stambulą, išvardins muziejų darbo valandas, palydės į Mėlynąją mečetę ir tik po to nedrąsiai pakvies į dėdei ar pusbroliui priklausančią kilimų, aukso ar odos dirbinių parduotuvę. Net jei nieko nepirksite, vis tiek pavaišins arbata ir nė vienas veido raumuo neišduos nusivylimo.

Puikus miestas pirkiniams – nuo prieskonių, sidabro ar aukso pirkinių didžiajame turguje (Grand Bazaar) iki madingų vakarietiškų drabužių Taksimo kvartale. Beveik 20 milijonų gyventojų turinčio miesto centras gana kompaktiškas – istorinės įžymybės Sultanahmeto rajone pasiekiamos pėsčiomis.

Pavakarieniaukite vienoje iš lauko kavinių netoli Sofijos katedros. Pasimėgaukite kaljano dūmu ir pasigrožėkite turkų liaudies ir dervišų šokiais. Jei Stambule praleisite daugiau nei vieną dieną, pusdienį verta skirti kelionei Bosforo sąsiauriu. Geriausia plaukti maršrutiniais vandens autobusais iki paskutinės stotelės visai šalia Juodosios jūros. Išlipkite žvejų kaime, papietaukite žuvies restorane ir vėl grįžkite laivu į Stambulą.

Nemrut Dagi

Dabartinėje Turkijos teritorijoje dviejų erų sandūroje tiktai 152 metus gyvavusi Komagenos karalystėpaliko unikalų kultūros paminklą. Prieš du tūkstantmečius daugiau nei 2000 metrų aukštyje, Nemruto viršūnėje, ambicingasis Komagenos karalius Antiochas pastatė įspūdingą šventovę.

Ant kalno buvo supilta 50 metrų aukščio piramidė, pastatytos milžiniškos skulptūros Europos ir Artimųjų Rytų dievams bei save dievui prilyginusiam Antiochui. Nykštukinės valstiečių bei prekybininkų karalystės valdovas Antiochas iš savo motinos pusės buvo Aleksandro Makedoniečio, o iš tėvo – garsios persų Achemenidų dinastijos palikuonis.

Statulų veidai iškalti laikantis helenistinio meno kanonų, bet visi dievai ant galvos užsidėję aukštus persiškus gaubtuvus tiaras. Žemės drebėjimai ir keistų dievų nesuprantančios kariuomenės naikino šią šventovę, tačiau iki šių dienų išliko dievų statulos ir piramidė.

Iki šiol neatskleista paslaptis, ar šioje piramidėje palaidotas Antiochas. Archeologai mėgino patekti į piramidės vidų, tačiau ėmė griūti akmenys. Tyrinėtojams teko atsitraukti.

Šanliurfa ir Mardinas

Aplankykite vieną ar abu šiuos miestus, esančius Rytų Turkijoje, visai netoli Sirijos sienos. Juose jau alsuoja arabiška dvasia ir papročiai, tačiau vietiniai gyventojai nėra itin įkyrūs svetimšaliams. Jei užkalbina, tai tik dėl to, kad pabendrautų, o ne ką nors parduotų.

Už keletą eurų pasisamdykite vieną iš vietinių vaikų, siūlančių gido paslaugas. Turėsite puikų angliškai kalbantį palydovą, kuris atrakins mečečių duris, padės nepaklysti siaurose senamiesčio gatvelėse, kuriose įsikūrusios amatininkų dirbtuvės ir mažos krautuvės, palydės ant medresės (mokyklos) stogo, nuo kurio atsiveria neaprėpiama Mesopotamijos lyguma.

Vakarienei pasirinkite kurį nors iš prabangesnių restoranų – vis tiek čia maistas du tris kartus pigesnis nei Viduržemio jūros kurortuose. Papildomai sutaupysite ir alkoholio sąskaita – čia restoranuose nepasiūlys nei alaus, nei vyno.

Harranas

Mažytis ir jau nebegyvenamas kaimelis Šanliurfos apylinkėse yra viena seniausių žmonių gyvenviečių ne Afrikoje, kažkada buvęs svarbiausias Mesopotamijos komercijos ir kultūros centras. Tikinama, kad čia gyvenęs Abraomas, prieš išvykdamas į Kanaaną. Sakoma, kad čia apsistojo Ieva ir Adomas, kai buvo išvaryti iš Rojaus.

Dabar Harrane yra išlikę moliniai nameliai, primenantys apverstą dėklą kiaušiniams. Pastatyti vien tik iš molio jie žiemą saugo šilumą, o vasarą karštį.

Kapadokija

Vėjas ir vanduo sukūrė vieną nuostabiausių vietovių Žemėje. Savo ranką pridėjo ir žmonės, didingame akmenų miške išrausę gyvenvietes ir pirmąsias krikščionių šventyklas.

Dabar Kapadokija viena labiausiai lankomų Turkijos vietų, turistiniais autobusais pasiekiama ir iš populiarių pajūrio kurortų.

Vidutinė europietė yra 37 metų, ištekėjusi už dvejais metais vyresnio vyro. Pora susituokė, kai jai buvo 28-eri. Yra maždaug 30 proc. tikimybė, kad pora išsiskirs po 13 bendro gyvenimo metų. Tikėtina, kad moteris sulauks 82 metų ir mirs nuo vėžio. Vyras gyvens 74 metus.

Sutuoktiniai kasdien daugiau nei dvi valandas žiūri televizorių ir beveik tiek pat laiko praleidžia naršydami internete. Du kartus per metus nueina į kiną ir retkarčiais paskaito knygą, tačiau maždaug kas trečias jų draugas neskaito visai.

Abu sutuoktiniai turi šiek tiek viršsvorio ir miega daugiau nei aštuonias valandas per parą. Per savaitę kartu išgeria pusketvirto butelio vyno, bet nerūko. Tačiau dūmą traukia trečdalis jų draugų. Pora turi vieną vaiką. Kaip ir dauguma kitų europiečių (71 proc.) mylisi kartą per savaitę.Šeimai priklauso aštuonerių metų automobilis „Opel Astra“, kuriuo per dieną nuvažiuoja 40 kilometrų. Atostogauti pora vyskta du kartus per metus. Abu dirba po 40 valandų per savaitę ir uždirba po 31 tūkst. eurų per metus.  Penktadalį pajamų išleidžia mokesčiams už butą ir komunalines paslaugas.

O kaip atrodytų vidutinė lietuvių šeima ?

Didžiausia tikimybė, kad jų pavardė bus Kazlauskai, vyro vardas – Jonas, moters – Irena. Vyras sulauks 67-erių, žmona – 77. Trijų asmenų šeima per metus išleis beveik viską, ką uždirbs – apie 34 tūkst. litų. Didžiausia dalis išlaidų – daugiau nei trečdalis – bus skirta maistui. Komunalinėms paslaugoms teks skirti dešimtadalį šeimos biudžeto. Dabar lietuviai tuokiasi šiek tiek anksčiau nei vidutinis europietis – vyrai sulaukę 27, moterys – 25 metų. Kas antra jauna šeima yra bevaikė. Pusė porų išsiskirs. Šeimai priklauso maždaug 14 metų senumo automobilis, o jei ji nuspręs įsigyti kitą, greičiausiai tai bus 10 metų “Volkswagen Passat” arba “Golf”.

Žurnalas “Intelligent Life” tapo golfo klubo “National Golf Resort” atidarymo turnyro rėmėju. Turnyro nugalėtojai Ainė Martinkėnaitė ir Rolandas Gaidys be kitų prizų buvo apdovanoti ir “Intelligent Life” dviejų metų prenumerata. Pirmąjį “Intelligent Life” numerį lietuvių kalba gaus ir visi turnyro dalyviai.
“National Golf Resort” yra pirmasis golfo klubas Vakarų Lietuvoje, įsikūręs 12 kilometrų nuo uostamiesčio centro, prie kelio Klaipėda-Kretinga. Danės upės slėnyje įrengtas klasikinis 18 duobučių golfo aikštynas.

Plačiau apie National Golf Resort

„Intelligent Life“ yra žurnalas, kurio trūko Lietuvai ir kuris pasirodo pačiu tinkamiausiu metu. Dabar, kai perkainojamos vertybės. „Intelligent Life“ yra antrasis tarptautinio savaitraščio „The Economist“ žurnalas Lietuvoje. Teko prisidėti, kad pagaliau ir lietuvių kalba būtų išleistas „The Economist“ metinis prognozių leidinys „The World in…“ (lietuvių kalba buvo išleisti žurnalai „Pasaulis 2008 metais“ ir „Pasaulis 2009 metais“, buvau šių leidimų redaktorius). Prieš daugiau nei dvejus metus užsimezgusi pažintis su „The Economist“ užkrėtė. Partnerių Didžiojoje Britanijoje profesionalumas išsklaidė nuogąstavimus, kad galbūt būtų saugiau palaukti ir naujo ambicingo projekto imtis vėliau, krizei aprimus.„Intelligent Life“ yra pavyzdys, kokios vertybės yra tik miražas, o kokios tikros. Viena iš tų tikrųjų – pažinimo džiaugsmas – ir yra tai, kuo „Intelligent Life“ dalijasi su savo skaitytojais. Menas ir literatūra, kelionės, vynas ir maistas, istorija ir asmeninės istorijos, pokalbis su išskirtiniu žmogumi, o kartais ir išskirtinio žmogaus išpažintis – apie tai rašo „Intelligent Life“.

Rašo be dviprasmybių, be nutylėjimų, netuščiažodžiaudami. Dažnai dar daugiau nei žodžiai pasako vaizdai. Tai aukščiausio lygio tradicinės žurnalistikos pavyzdys, kuomet pasveriamas kiekvienas žodis, kuomet autorius galvoja ne apie save, bet apie skaitytoją, kuomet nuomonė pagrindžiama faktais, o ne nuomonė paverčiama faktu.

Kam skirtas šis žurnalas ? Šį klausimą užduos kievienas, kuriam tik papasakosiu apie naują leidinį. Vyrams ? Moterims ? Turtingiems ? Laimingiems ? Ne, protingiems. Nes žinoti malonu.