Vairuotojų, keleivių ir pėsčiųjų saugumas visada buvo didžiulis automobilių gamintojų galvosūkis. Saugos diržai, oro pagalvės, avarijos metu nepavojingai lūžtančios automobilių kėbulo detalės išsaugojo ne vieną gyvybę. Prireikė nemažai laiko suvokti, kad metalinis jaguaras ant automobilio variklio dangčio yra ne tik puošmena, bet ir mirtinai pavojingas ginklas pėstiesiems.
Tačiau toks požiūris į eismo saugumą jau praeitis. „Tobulinti vairuotojus ir keleivius saugančias technologijas svarbu, bet atėjo laikas keisti požiūrį. Automobilių gamintojai turi ieškoti būdų ne kaip sumažinti skaudžias avarijų pasekmes, bet kaip išvengti avarijų“,- prieš keletą metų vieno interviu metu pareiškė „Volvo“ kompanijos atstovas. Ir jis galvoje turėjo daugiau nei ABS, 1978 metais sukurtą stabdžių antiblokavimo sistemą, kuri plačiai automobiliuose pradėta montuoti nuo 1990-ųjų.
„Volvo“ netrukus pateikė keletą paprastų, bet naudingų patobulinimų. Pavyzdžiui, šalia šoninio galinio vaizdo veidrodėlio įrengta lemputė, kuri pradeda mirkčioti, jei šalia važiuoja kitas automobilis. Tokia paprasta sistema padeda išvengti dažnų avarijų, kai persirikiuodamas į kitą juostą vairuotojas nepastebi vadinamojoje „akloje zonoje“ atsidūrusio kito automobilio. Tačiau sistema erzina, jei važiuoji vingiuotu keliu, nes sensoriai reaguoja į pakelės medžius ir kelio ženklus.
Automobilių gamintojai sukūrė net keletą technologijų, apsaugančių nuo susidūrimo su priešais važiuojančiu ir greitai stabdančiu automobiliu. Jei priekyje važiuojantis automobilis staigiai stabdo, naujausiose „Volvo“ modeliuose apie pavojų įspėja šviesos ir garso signalai. „Audi“, taip pat ir kiti gamintojai, sukūrė sistemas, kurios pačios pavojingose situacijose pristabdo automobilį.
Parkavimosi davikliai ir galinio vaizdo kameros yra tikra palaima didmiesčių gyventojams, kuomet reikia automobilį įsprausti siaurame senamiesčio kieme ar sausakimšoje prekybos centro aikštelėje. Tačiau tai jau irgi praeitis. Kamerų ir daviklių sistema naujuose „Mercedes“ automobiliuose išmatuoja parkavimo vietos erdvę ir pataria vairuotojų, kaip tiksliai pastatyti automobilį. Kiti gamintojai žengia dar toliau – automobilis pats įvažiuoja į jam skirtą vietą. Apima keistokas jausmas, kai reikia pakelti rankas nuo vairo ir nukelti kojas nuo pedalų, o mašina pati preciziškai įvažiuoja į jai skirtą vietą.
Kai kurie gamintojai montuoja daviklius, kurie tamsiu paros metu pastebi pėsčiuosius arba seka, kad automobilis nekirstų ištisinės kelio linijos. Jei mašina artėja prie ištisinės linijos, vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu, o kritiniu atveju automobilis pats pasuka vairą. Tokia sistema drausmina įžūlius vairuotojus arba pažadina užsnūdusius prie vairo. Žinoma, sistema bus bejėgė, jei kelių priežiūrai skiriama per mažai lėšų ir linijos yra išblukusios.
Tačiau visos šios sitemos turi esminį trūkumą – vairuotojai tampa mažiau dėmesingi. O būti tik keleiviu prie automobilio vairo irgi yra mirtinai pavojinga.
